Hermano Blodės muziejus (Nida)

Hermano Blodės muziejus (Nida)

Rytinėje Nidos žvejų gyvenvietės dalyje, Skruzdynėje 1867 m. Fridrichas Blodė įkūrė viešbutį Nidoje, kurį Liudvigas Passarge, garsusis Ibseno tyrinė

Abromiškių dvaras ir parkas
Pogrindinė Spaustuvė „AB“
Kernavės piliakalniai

Rytinėje Nidos žvejų gyvenvietės dalyje, Skruzdynėje 1867 m. Fridrichas Blodė įkūrė viešbutį Nidoje, kurį Liudvigas Passarge, garsusis Ibseno tyrinėtojas ir vienas pirmųjų Kuršių nerijos „atradėjų”, netrukus įamžino savo paveiksluose ir apybraižoje „Iš Baltijos šalių”.

Apie 1885 m. Hermanas Blodė (Hermann Blode) perėmė tėvo viešbutį, vedė Emą Zander ir bėgant laikui tapo garsiuoju „menininkų globėju”. Jo pagarsėjusioje „menininkų verandoje” smagiems pasisėdėjimams ir rimtiems pokalbiams būrėsi pirmieji tapytojai. Vis daugiau menininkų atrado Kuršių nerijos, Nidos grožį, ir taip apie 1890 m. Hermano Blodės  viešbutyje gimė Nidos menininkų kolonija, pirmą kartą suklestėjusi priėš Pirmąjį pasaulinį karą. „Menininkų verandoje” susirinkdavo ne tik tapytojai, Nidoje jų lankėsi virš dviejų šimtų, bet taip pat ir rašytojai, kompozitoriai, muzikantai bei aktoriai. Dingusių svečių knygų gausūs įrašai iškalbingai liudijo apie daugiasluoksnę čia viešėjusių menininkų bendruomenę.

Pirmasis pasaulinis karas pristabdė įvykių eigą, bet 1919 m. vėl susibūrė menininkai, atsinešdami naujus planus, naują požiūrį, naują tapybos manierą. Vis tik karas pareikalavo aukų. Nesugrįžo dailininkai Ernst Bischoff-Culm ir Hans Beppo Borschke, Kuršių neriją apdainavęs poetas Walter Heymann. Jiems atminti Ernst Mollenhauer 1925 m. pastatė kuklų paminklą Blodės kalvoje.

1923 m. Klaipėdos kraštas, su juo ir šiaurinė Kuršių nerijos dalis atiteko Lietuvai. Netrukus atsiradę ekonominiai sunkumai privertė Hermaną Blodę galvoti apie tradicijomis turtingo viešbučio uždarymą. Antrojo dešimtmečio pabaigoje Hermanas Blodė pasiligojo, taigi Ernst Mollenhauer pamažu parėmė jau už Vokietijos ribų pagarsėjusią menininkų buveinę. Hermanas Blodė, „Kuršių nerijos karalius”, mirė 1934 m. amžino poilsio atgulė senosiose Nidos žvejų kapinėse.

Saulėtą 1944-ųjų vasarą vis stiprėjantis patrankų griausmas skelbė apie artėjantį frontą. Žiemą pagrindinė fronto linija driekėsi per užšalusias marias. Aplink Hermano Blodės viešbutį buvo išrausti apkasai, kambariuose ir salėse įkurdinti kareiviai ir Kuršių marių ledu išsigelbėję pabėgėliai. Evakuotas visas kaimas, išskyrus į kariuomenę pašauktus žvejus. Studijos lobynas ir kolekcija supleškėjo sovietų kareivijos saunoje, kuria pavirto toji pati studija.

Senasis, nuo 1867 m. stovėjęs Hermano Blodės šeimos namas Nidos menininkų kolonijos branduolys, septintojo dešimtmečio pradžioje buvo nugriautas, kad užleistų vietą naujam statiniui. Iš gražios, išpuoselėtos kūrėjų buveinės liko tik smarkiai pakitęs pietinis fligelis. Išliko ir Hermano Blodės kapas, įstabus spindesys virš marių ir jūros ošiantys pušynai, jūros gaudesys ir atsiminimai širdyse žmonių, kuriems šis žemės kampelis buvo tėvynė.

Čia veikia vienintelis Neringoje viešbučio muziejus (dabar viešbutis „Nidos Smiltė“).

Kontaktai:

Adresas: Skruzdynės g. 2, Neringa, Nida
Tel.  (8 469)  52 221

Faks. (8 469)  52 762

COMMENTS

WORDPRESS: 0