Utena yra Utenos apskrities ir Utenos rajono savivaldybės centras, užimantis 1.229 km2 plotą. Utenoje gyvena daugiau nei 32.000 gyventojų, o pačiame r
Utena yra Utenos apskrities ir Utenos rajono savivaldybės centras, užimantis 1.229 km2 plotą. Utenoje gyvena daugiau nei 32.000 gyventojų, o pačiame rajone – maždaug 47.700. Utena garsėja trikotažo gaminiais, alaus gamyba ir ristūnų lenktynėmis. Miestas tituluojamas Rytų Aukštaitijos sostine. Miesto herbe esanti auksu spindinti pasaga simbolizuoja sėkmę ir harmoniją.
Istorija
Utena yra vienas seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą ji paminėta 1261 metais Lietuvos karaliaus Mindaugo laiške, kuriame buvo pasakojama apie ant Utenėlės upės kranto stovinčią medinę pilį. Pasak legendos, Utenos pilis buvo pastatyta kunigaikščio Utenio. 1373 – 1375 metais Utenos rajone siautėjantis Vokiečių ordinas praliejo ne vieno žmogaus kraują. Galiausiai 1433 metais Utenos pilis buvo nugriauta, o miestas perkeltas į kitą, ekonomiškai patogesnę vietą. 1416 – aisiais buvo pastatyta Utenos bažnyčia ir miestas tapo pilies seniūnija, nors pilies vaidmenį atliko Didžiojo kunigaikščio dvaras.
Gavusi prekybos privilegiją, Utena išsiplėtė dar labiau. XVI – XVII amžiuose miestas buvo perplanuotas pagal stačiakampį standartinį planą su keturkampe turgaus aikšte jo centre. Labai didelę įtaką miesto augimui padarė Šiaurės karas – 1700 – 1721 metais Utena buvo išgriauta ir sunaikinta įsiveržusių į miestą švedų. Miestas pradėjo atsigauti tik tuomet, kai buvo nutiestas plentas Peterburgas – Varšuva, ėjęs pro miestą. Tai buvo pirmasis plentas Lietuvoje, nutiestas 1830 – 1836 – aisiais ir sujungęs Kauną su Zarasais. Dabar miestas galėjo kurtis ir plėstis iš naujo. 1899 – aisiais buvo nutiesta siauroji geležinkelio linija, taip pat ėjusi pro Uteną. 1918 metais vietiniame pašte buvo atidaryta pirmoji telefonų stotis. Utenai miesto statusas ir teisės suteikti 1924 metais. Šiandien miestas yra peržengęs savo istorines sienas ir prieš tai okupuotas Dauniškio bei Vyžuonaičio ežerų teritorijas, pasiekęs netgi Vyžuonos upę.
Utena šiandien
Utena šiandien yra miestas, pasižymintis savita kultūra, gamta ir istoriniais paminklais. Nemažai svarbių istorinio paveldo objektų buvo sunaikinti karų metu, bet tie, kurie išgyveno sunkius laikus, šiandien yra dar vertingesni, simbolizuojantys unikalią regiono etnografinę istoriją. Mieste, šalia senųjų kapinių, stovi Utenos Kirstaus žengimo dangun bažnyčia, Utenos centre – naujai pastatyta Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia, yra kelios stačiatikių cerkvės. Kultūrinį ir socialinį miesto gyvenimą vysto vietos Kultūros centras ir Vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras. Utenoje veikia du pašto skyriai, Kraštotyros muziejus. Viena patraukliausių vietų saulėtomis dienomis – miesto parkas. Rašės hipodrome kiekvieną vasarą organizuojamos ristūnų lenktynės. Šventė sutraukia žmones iš visos Lietuvos, nes tai – unikalus, be galo daug malonumo suteikiantis, tik kartą per metus vykstantis renginys. Utena turi ir savo archeologinį paminklą – Utenos akmenį, kuris yra unikalus gamtos kūrinys – akmuo su dubeniu.
Tai ne viskas – Utenos rajone pilna vietų, kurias aplankyti ne tik verta, bet tiesiog būtina. Jos išsibarstę aplink Uteną – regioniniai parkai, draustiniai, piliakalniai, liaudies meno centrai, gausybė senų dvarų ir kitų objektų. Nuostabi gamta – ežerai, upės, miškai ir piliakalniai – sukuria išskirtinę miesto ir jo aplinkos atmosferą, tad, atvykę čia, nenorėsite išvažiuoti, o jei ir išvažiuosite, tikrai sugrįšite dar kartą.
Aplankykite Uteną ir raskite čia laimę ir sėkmę, kurią pranašauja miestas. Nors miestas ir nedidukas, tačiau tai – neįtikėtinai graži vieta. Utena išaugino ne vieną protingą, sėkmingą ir laimingą žmogų, kaip antai garsųjį Bernardą Lown, Nobelio premijos laureatą. Mažų mažiausiai, ką patirsite apsilankę Utenoje, tai pasijusite laimingi.
COMMENTS