Šiandieną Vilnius yra vienas labiausiai lankomų Rytų Europos miestų, traukiantis dėmesį ne tik dėl savo architektūrinio savitumo, bet ir kultūrinių renginių, pramogų. Čia vyksta įvairūs dalykiniai, politiniai ir kultūriniai susitikimai. Lietuvos sostinė aktyviai pristatoma tarptautinėse turizmo parodose, bendradarbiaujama su daugeliu Europos sostinių. 2009 m. Vilnius, pirmasis iš naujųjų ES šalių miestų, tapo Europos kultūros sostine. Šia garbe jis dalinasi su Austrijos miestu Lincu.
Vilnius yra svarbiausias Lietuvos miestas. Vilnius – Lietuvos Respublikos sostinė, administracinis, kultūrinis, politinis, verslo centras. Čia dirba Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, Aukščiausiasis Teismas, įsikūrusios diplomatinės tarnybos, švietimo, kultūros, mokslo, gydymo įstaigos, bankai.
Vilnius taip pat yra ir didžiausias šalies miestas. Jame gyvena apie septintadalis Lietuvos gyventojų. 2006 metų duomenimis, Vilniuje gyvena 553 553 žmonių: 57,8% yra lietuvių, 18,7% – lenkų, 14% – rusų, 4% – baltarusių, 0,5% – žydų. Likę 5% yra kitų tautybių atstovai.
Miesto plotas – apie 400 kvadratinių kilometrų. 20,2% yra užstatyta, o likusi dalis yra želdiniai (43,9%) ir vandenys (2,1%). Vilniaus istorinis centras, Senamiestis, yra vienas didžiausių Rytų Europoje (360 ha). Dėl savo unikalumo 1994 metais jis buvo įtrauktas į UNESCO svarbiausių pasaulio saugotinų objektų sąrašą. Senamiestis įsikūręs vaizdingame dviejų upių – Vilnios ir Neries – slėnyje, prekybinių kelių sankryžoje, prie brastos, kurią senovėje saugojo Vilniaus pilys.
Miestas visais laikais buvo svetingas, atviras ir tolerantiškas. Jam kuriantis susiliejo trys religijos srovės: pagonybė, vakarų ir rytų krikščionybė. Tai jau XIV a. pastebėjo Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas. Paskutinės pagoniškos Europos valstybės valdovas laiškuose Europos šalims rašė, kad Vilniuje visi garbina vieną dievą, tik kiekvienas pagal savo papročius, kad mieste jau yra pastatytų ir katalikų bažnyčių, ir stačiatikių cerkvių. Vėliau čia įsikūrė ir maldos namus pasistatė musulmonai, totoriai, karaimai bei žydai.
Daugiatautis, daugiatikybis, daugiakultūris miestas visada traukė miesto svečius ir žavėjo architektūros įvairove. Pilių griūvėsiai, siaurų gatvelių tinklas, smailiabokštės raudonų plytų bažnyčios, gyvenamųjų namų rūsiai… Visa tai liudija, kad Vilnius – gotikos miestas. Bet jau XVI a. gotika persipina su renesansu, o XVII – XVIII a. randasi barokinių statinių.
Kad ir kas Jūs būtumėte – verslininkas, atvykęs į Vilnių pasirašyti sutarties, atostogaujantis turistas ar patyręs keliautojas, ieškantis naujų įspūdžių, – pakaks kelių dienų viešnagės Vilniuje, kad pamiltumėte šį miestą. Vilniuje verta paviešėti ilgiau, tačiau, jei atvykote vos vienam savaitgaliui, jums netruks ryškių įspūdžių. Teatro ar operos gerbėjai, audringų vakarėlių ar gatvės karnavalų mėgėjai, besidomintieji architektūra ar mėgstantieji laiką leisti gamtoje – visi šiame mieste atras tai, kas jiems prie širdies.