Atnaujinta:
Kernavės piliakalniai (Vertybės kodas: A1469-1474) – penki piliakalniai Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite. Kernavės piliakalnių teritorija – vienas Lietuvos valstybės susidarymo centrų, didžiausias Lietuvoje gynybinis piliakalnių kompleksas bei buvusio viduramžių miesto vieta.
Kernavės archeologinė vietovė – valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, įkurtas 1989 m., nuo 2004 m. liepos mėn. yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše.
Piliakalnių grupės centras – Aukuro piliakalnis, kitaip dar vadinamas Barščių ar Šventu kalnu. Jis žemiausias iš piliakalnių, nuo gretimų aukštumų atskirtas giliomis daubomis. Šio nupjauto kūgio formos kalno, pasibaigiančio ovalia aikštele, šlaituose pastebimas ryškus kultūrinis sluoksnis – tamsi žemė su degėsiais ir apdegusio molio trupinėliais. Kaip spėjo archeologas Adolfas Tautavičius, čia gyventa jau pirmaisiais mūsų eros amžiais. Ant šio piliakalnio medinių sienų saugomame, sunkiai prieinamame kieme stovėjusi sodyba, nuo kurios ir prasidėjęs Kernavės augimas. [2] Pilies kalnas, vadinamas Mindaugo sostu, yra į šiaurę nuo Aukuro kalno. Nuo šio piliakalnio atsiveria gražiausi vaizdai į Pajautos slėnį ir Nerį, iš čia matyti visi piliakalniai. Archeologinių tyrinėjimų metu buvo nustatyta, kad XII a. – XIII a. čia stovėjusi pilis, kurią sudeginus buvo pastatyta kita.
Kelionių kortelė be mėnesio mokesčio
Užsienyje mokėti kortele paprastai pigiau nei keisti grynuosius. Palyginkite populiariausias nemokamas keliautojų kortelės.
Gaukite pigiausius pasiūlymus į el. paštą
Naujausi skrydžių pasiūlymai iš Lietuvos ir naudingi kelionių patarimai. Atsisakyti galite bet kada.