Uodai – kaip saugotis

HomePatarimai turistui

Uodai – kaip saugotis

Kenkėjų kontrolės specialistų teigimu, jei ir toliau šiltas dienas keis lietūs, o juos – vėl karštis, gamtoje galima laukti gausaus uodų antplūdžio. J

Žvejyba rudeni plūdine meškere
Kas svarbu renkantis palapinę
Menkių žvejyba Baltijos jūroje

Kenkėjų kontrolės specialistų teigimu, jei ir toliau šiltas dienas keis lietūs, o juos – vėl karštis, gamtoje galima laukti gausaus uodų antplūdžio. Jau šiomis dienomis iškylautojams parkuose ar miške tenka vaikyti aplink besispiečiančius kraujasiurbius.

Lietuvoje yra žinoma per 20 skirtingų uodų rūšių. Patinėliai kraujo nesiurbia. Įdomu tai, kad ir uodų patelės puola ne visus žmones. Jas traukia tie, kurių medžiagų apykaita greitesnė. „Aukas“ uodės randa vadovaudamosis uosle, todėl jas vilioja prakaito kvapas. Dėl specifinio kvapo, kurį skleidžia iš organizmo išskiriamos medžiagos, uodai labai mėgsta ir vaikus. Be to, jų odelė plonesnė, taigi lengviau gauti maisto.

Uodus taip pat traukia juoda, mėlyna, raudona spalvos, o geltona bei balta veikia neigiamai – atbaido.

Uodų patelėms kraujas reikalingas tam, kad subrandintų kiaušinėlius. Patelė, prieš nugaišdama, jų gali padėti nuo 150 iki 300. Pirmieji uodai pasirodo tik pradėjus tirpti sniegui. Tam, kad jie suaugtų, tereikia 2 savaičių. Jei oro sąlygos tinkamos, uodai vystosi dukart sparčiau ir praėjus savaitei ima gelti. Suaugę vabzdžiai puola teritoriją iki 13 kilometrų atstumu.

Lietuvoje uodų dažniausiai baiminamasi dėl alerginės reakcijos. Po uodo patelės įgėlimo organizmas ima reaguoti į seilių medžiagą, kurią vabzdys įšvirkštė įgeldamas. Juntamas skausmas, oda parausta, patinsta, ima niežėti. Tie, kurie jautrūs vabzdžių įkandimams, šiuos simptomus gali justi nuo kelių valandų iki kelių dienų.
Kadangi gyvename uodų krašte, žmonės nuo seno atrado ir natūralių priemonių, ginančių nuo uodų. Pavyzdžiui, atviras kūno vietas galima išsitepti stipriu, keletą minučių pavirintu gvazdikėlių nuoviru.

Norint apsisaugoti nuo uodų įgėlimų, patartina dėvėti odą dengiančius drabužius, vengti vietų, kur šie vabzdžiai veisiasi – ežerų, balų, griovių ir kitų stovinčio vandens telkinių. Namuose patartina visuomet uždaryti langus arba bent užtraukti užuolaidas, galima naudoti tinklelius nuo uodų.

Vykstant į gamtą, dažniausiai naudojamos priemonės – vaistinėse ar prekybose centruose pardavinėjamos purškiamos ar tepamos atbaidomosios medžiagos, spiralės, žvakės ir panašiai. Esant vėjuotai dienai ar smarkiau prakaituojant, purškalai išgaruoja greičiau nei nurodyta instrukcijoje. Be to, pasipurškus preparatą reikia tolygiai paskleisti, antraip odoje lieka „baltų dėmių“, kurios neapsaugotos nuo uodų.

Kadangi gyvename uodų krašte, žmonės nuo seno atrado ir natūralių priemonių, ginančių nuo uodų. Pavyzdžiui, atviras kūno vietas galima išsitepti stipriu, keletą minučių pavirintu gvazdikėlių nuoviru. Uodus taip pat atbaido baziliko, pelargonijos, anyžiaus, arbatmedžio, kedro ir eukalipto kvapai. Šių augalų aliejumi reikėtų patepti odą arba užlašinti kelis lašus ant šilumos šaltinio, pavyzdžiui, laužo, degtuko ar įkaitintos keptuvės, o ant palangės galima padėti vatos gabalėlį, įmirkytą šių augalų aliejuje arba smulkiai supjaustytų šviežių ievos, baziliko ar pomidoro lapų bei žiedų.

Uodų sukandžiotas vietas reikėtų nuplauti švariu vėsiu vandeniu su muilu, netrinant nusausinti ir uždėti ledo ar kitokį šaltą kompresą, įkandimų vietą patepti dezinfekuojamuoju tirpalu, o tada preparatais, kurie efektyviai malšina uždegimą ir niežulį, mažina skausmą ir tinimą.

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, uodo įkandimo sukeltą niežulį galima panaikinti ir geriamosios sodos tirpalu, pusę arbatinio šaukštelio sodos išmaišius stiklinėje vandens, actu, skiestu per pusę su vandeniu, ar kalio permanganato tirpalu. Taip pat galima 15 minučių ant sugeltos vietos palaikyti vatos gniužulėlį, suvilgytą spiritiniu medetkų žiedų antpilu arba patrinti žaliu svogūnu arba patepti česnako sultimis.

Šaltinis: www.grynas.lt

COMMENTS

WORDPRESS: 0
    DISQUS: 0