Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1918 metais, 1922 m. kilo idėja Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje, pastatyti bažnyčią kaip padėkos Dievui už a
Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1918 metais, 1922 m. kilo idėja Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje, pastatyti bažnyčią kaip padėkos Dievui už atgautą laisvę simbolį.
1926 m. buvo įsteigta šventovės statybos taryba, vykdomasis komitetas, įregistruoti įstatai. 1928 m. miesto savivaldybė padovanojo bažnyčios statybai pageidaujamą sklypą. Iš tais pačiais metais konkursui pateiktų projektų tolesniam projektavimui pasirinktas inž. Karolio Reisono darbas. Galutinis bažnyčios projektas buvo parengtas 1932 m. 1933 m. projektas patvirtintas ir gautas leidimas statyti.
Bažnyčios erdvė trinavė, bazilikinė. Architektūra monumentali, lakoniška, stačiakampio plano 69×26 m su balkonu vargonams ir chorui, įėjimais iš visų pusių, su dviem keturkampiais bokštais – mažuoju virš centrinio altoriaus ir didžiuoju ties pagrindiniu įėjimu. Didžiojo bokšto aukštis – 70 m, jo viršutinėje pakopoje turėjo būti įrengta šv. Kazimiero koplyčia. Pagrindinio korpuso aukštis – 26 m., stogo terasos išmatavimai: 45×13 m. Šventovė turėjo talpinti apie 5000 maldininkų (sėdimų vietų – 700), ant stogo terasos – 2000. Čia šalutinėse baliustradose buvo numatyta įrengti „Kryžiaus kelius”.
1934 m. buvo pašventintas iš Jeruzalės Alyvų kalno atvežtas kertinis akmuo. Bažnyčia buvo statoma daugiausia už suaukotas lėšas. Iki 1940 m. išleista apie 1 mln. Lt (iš Vyriausybės gauta 145 tūkst. Lt). 1940 m. pavasarį jau buvo baigti pagrindiniai statybos darbai: ištinkuotas vidus, sudėti ąžuoliniai langų rėmai, paruošta mediena durims.
Darbus nutraukė sovietinė okupacija. Pastatas buvo konfiskuotas, po karo čia buvo įkurdinta Radijo gamykla (vėliau pavadinta „Banga”). Pritaikant pastatą gamybos reikmėms, pastatas buvo rekonstruotas (šoninėse navose įrengti trys, centrinėje navoje penki aukštai, nuversti kryžiai, nugriauta terasos koplyčia).
1988 m. prasidėjus tautiniam Atgimimui, visuomenė ėmė reikalauti bažnyčią grąžinti tikintiesiems. 1989 m. įregistruoti Šventovės atstatymo tarybos įstatai. 1990 m. tuometinės LTSR Aukščiausiosios Tarybos gamykla „Banga” įpareigota grąžinti statinį Atstatymo komitetui. „Banga” įsipareigojo perduoti bažnyčios pastatą komitetui iki 1993 m. tokios būklės, kokios jis buvo perimant jį gamybos reikmėms. Tačiau, gamyklai bankrutavus, susitarimas nebuvo vykdomas, vangiai vyko technologinių įrengimų iškėlimas. Tai labai trukdė atstatymo darbams. 50 metų netinkamai eksploatuotas ir ne pagal paskirtį naudotas bažnyčios statinys Atstatymo komitetui perduotas labai blogos būklės.
Atstatant projekte padaryta kai kurių pakeitimų. Dėl liturginių apeigų reformos atsisakyta altorių šoninėse navose, centrinio altoriaus mensa patraukta arčiau – tarp pirmųjų ir antrųjų kolonų. Kad šventovė tiktų ir kultūriniams renginiams, Švč. Sakramento koplyčia suprojektuota šalia zakristijos. Šalia šoninio įėjimo suprojektuotas pandusas ir liftas įvažiuoti ir pasikelti invalidų vežimėliais.
Prisikėlimo bažnyčios Atstatymo vykdomojo komiteto garbės pirmininkas yra profesorius Vytautas Landsbergis, pirmininkas – naujai paskirtas Kauno miesto dekanas Atstatomosios Prisikėlimo bažnyčios klebonas Vytautas Grigaravičius. Projektą koreguoja architektūros daktaras Algimantas Sprindys.
Kontaktai:
Žemaičių g. 31b, Kaunas
COMMENTS